PIENINIŲ KARVIŲ KARŠČIO STRESAS

TEMPERATŪRA, KURIOJE JAUČIAMASI GERAI

Karščio stresas veikia galvijų elgseną ir sveikatą. Tačiau vis tik kada mūsų karvėms pasidaro per karšta? Kada prasideda karščio stresas? Tikslinėje literatūroje galima rasti skirtingų duomenų apie temperatūrą, kurioje karvė jaučiasi gerai. Būnant termoneutralioje zonoje gyvuliams nereikia eikvoti papildomos energijos kūno temperatūros reguliavimui, o pasiekus viršutinę kritinę ribą karvėms tampa per karšta, joms sudėtinga temperatūrą sureguliuoti, kūno temperatūra kyla. Nuorodos apie 0—6°C yra iš dalies aštuntojo dešimtmečio palikimas, nuo to laiko pasikeitė ne tik klimatas, bet ir tvartų statyba bei ūkių vadyba, taip pat ir vidutinis karvės produktyvumas. Dėl augančio produktyvumo ir su tuo susijusio didesnio pašarų suvartojimo, medžiagų apykaitos procesai ir fermentacija didžiajame prieskrandyje išskiria nemažus kiekius papildomos šilumos, kurią gyvulys turi atiduoti į aplinką. Žinoma, prie aukštų temperatūrų vasarą tą padaryti žymiai sunkiau nei žiemos mėnesiais. Vertinant tvarto oro temperatūrą, reikia nepamiršti kito svarbaus rodiklio — santykinės drėgmės. Nuosekliai stebėti šį rodiklį galima duomenų kaupikliu, o turint aktualius duomenis apie temperatūrą, galima apskaičiuoti temperatūros-drėgmės indeksą (Thermo-Humidity-Index, THI; toliau TDI). Pasitelkus šį indeksą, galima tiksliau įvertinti, kada gyvuliams prasideda karščio stresas. Dėl drėgnų oro sąlygų, t.y. didelės santykinės drėgmės, aukštos temperatūros dar labiau apsunkina gyvulio šilumos atidavimą. Kai TDI siekia 72, karvė patiria švelnų karščio stresą, o nuo 75 diskomfortas jaučiamas vis labiau.

ŠILUMOS ATIDAVIMAS

Galvijai perteklinę šilumą atiduoti gali tik per tam tikrus mechanizmus, kurie ir lemia gyvulių elgesį, matomą karščio periodų metu. Pirmoji strategija šiuo atveju yra sumažinti savo šilumos išskyrimą, tad gyvuliai suėda mažiau, o vandens išgeria iš dalies žymiai daugiau. Gyvuliai pradeda smarkiau prakaituoti ir padažnėjusiu kvėpavimu bando iškvėpti perteklinę šilumą. Tai paaiškina padidėjusį kiekį „lekuojančių“ karvių guliavietėse vasarišku oru. Jei karštis stipresnis, pastebima daugiau karvių, šnopuojančių ištiestais kaklais, atvertais snukiais ir padidėjusiu seilėtekiu. Gyvuliai mažiau guli, dažniau būriuojasi prie girdyklų ar atvirose gerai vėdinamose tvarto vietose. Oro srovės pagreitina šilumos atidavimą. Tokiais periodais kai kurios tvarto erdvės būna perpildytos, o kitos naudojamos mažai arba nenaudojamos visai. Aukšto produktyvumo karves dėl jų intensyvesnės medžiagų apykaitos šis fenomenas paveikia dažniau.

TYRIMŲ AKTUALIJOS

Priklausomai nuo produktyvumo kiekvieno gyvulio šiluminio komforto temperatūra skiriasi, karvės individualiai reaguoja į aukštą oro temperatūrą tvarte (Pav., Pieninių karvių komforto temperatūra priklausomai nuo jų profuktyvumo; Šaltinis Olaf Tober, LFA Dummerstorf, MV). Tą parodo aktualūs moksliniai tyrimai, kurių metu karvių vidaus temperatūra buvo nuosekliai fiksuojama prieskrandžio boliusais. Sudarytas statistinis modelis, kuriame atsižvelgta į produktyvumo rodiklius ir klimato duomenis bei nustatyta viršutinė kritinės temperatūros riba. Lėtas, tačiau nuoseklus, karvių kūno temperatūros kilimas pastebėtas jau nuo 10°C. Tad viršutinė kritinė temperatūros riba jau buvo pasiekta, karvės jautė šiluminį stresą. Šis atradimas verčia keisti požiūrį ir skatina ieškoti techninių sprendimų karvių vėsinimui.

POVEIKIS GYVULIŲ SVEIKATAI IR VAISINGUMUI

Sumažėjęs pašarų vartojimas turi daugybę pasekmių. Pirmiausiai pastebimas sumažėjęs produktyvumas ir suprastėjusi pieno sudėtis. Dėl sumažėjusio stambiųjų pašarų suvartojimo ir padidėjusio seilėteko, dažniau pasitaiko subklinikinių didžiojo prieskrandžio acidozių. Dėl tokios medžiagų apykaitos galimai dažniau sergama laminitu. Be to, situaciją paaštrina ir ilgesnis stovėjimo laikas. Tad net vėliau laktacijos metu, kai temperatūra jau senokai normali, o šiluminis stresas beveik pamirštas, kitų kanopų ligų ir šlubavimo rizika išlieka vis dar žymiai didesnė. Šiluminio streso įtakos vaisingumui taip pat nereiktų nuvertinti. Daugelį metų vasaros metu fiksuojami prastesni NonReturnRate rodikliai nei žiemą. Priklausomai nuo ūkio, vaisos indeksai stipriai krenta, o ir sėklinimų karštomis dienomis atliekama žymiai mažiau, nes rujos požymiai ne tokie ryškūs. Iš dalies taip yra dėl to, kad gyvuliai koncentruojasi į jau aprašytą šilumos atidavimą ir nenori papildomai aktyviai judėti. Be to, dėl karščio suvartojant mažiau ėdalo, gyvulių kraujyje gliukozės kiekis krenta, o specialių riebalų rūgščių (NEFA) — auga. Tokia medžiagų apykaitos situacija neigiamai veikia folikulo vystymąsi bei estrogeno gamybą. Žemas estrogeno lygis sąlygoja silpnus rujos simptomus ir papildomai kelia cistų kiaušidėse riziką. Karščio stresas gali neigiamai paveikti ir jau esamą nėštumą. Daug mokslinių tyrimų aprašo embrionų mirtis. Ankstyvam embrionui/vaisiui kenkia pakilusi temperatūra gimdoje, suprastėjusi kraujotaka genitalijų srityje ir suintensyvėjusi prostaglandinų gamyba. Kituose tyrimuose skelbiama apie dažnesnes veršiavimosi problemas ar net išaugusį negyvų atvestų veršelių skaičių karšio periodų metu.

KĄ GALIU PADARYTI BŪDAMAS ŪKININKU?

Turint mintyje, kiek daug skirtingų neigiamų poveikių karščio stresas sukelia gyvulių elgesiui ir sveikatai, prasmingiau būtų išvengti karščio streso priežasčių, o ne spręsti jo pasekmes. Pirmoji ir tikriausiai paprasčiausia priemonė — karščio periodų metu gyvuliams užtikrinti laisvą priėjimą prie neriboto kiekio geros kokybės geriamo vandens. Aukšto produktyvumo karvė karštu oru gali išgerti daugiau nei 100 I per dieną. Girdyklų skaičius turėtų būti pakankamas, vandens padavimas atitinkantis paklausą, girdyklose palaikoma higiena. Kitas svarbus aspektas yra tvarto konstrukcija ir viso ūkio išplanavimas. Dauguma naujų tvartų projektuojami su karnizo – kraigo vėdinimo sistema. Šoninės sienos turi būti pilnai atidaromos. Tarp tvartų turi būti išlaikytas atitinkamas atstumas, kad galėtų susidaryti tinkamas termikas (aukštyn kylantis šilto oro srautas, susidarantis vykstant terminei konvekcijai). Tvarto šonų neturėtų užstoti silosai ar gyvatvorės. Per stogo dangą prasiskverbiantys saulės spinduliai gali papildomai kaitinti gyvulių guliavietes. Gyvuliams būnant ganyklose taip pat reikia pasirūpinti šešėliu ir pakankamu vandens kiekiu. Šėrimas irgi yra viena sričių, kurioje galimas optimizavimas. Karštomis dienomis pašaro suvartojimas gali kristi 10-20 proc., tad išbandykite visus būdus gyvuliams įsiūlyti daugiau pašarų. Šėrimo laiką nukelkite į vėsesnes ryto ar vakaro valandas. Įmaišius vandens, kontroliuojamas sausosios medžiagos kiekis, o racionas tampa patrauklesnis karvėms. Raciono energijos kiekį galima atitinkamai padidinti. Žinoma, būtina atsižvelgti į struktūrinį pašarų poveikį, kad nedidėtų subklinikinių didžiojo prieskrandžio acidozių rizika. Su savo konsultantu šėrimo klausimais aptarkite galimus raciono pakeitimus karštomis dienomis. Jei karštomis dienomis gyvuliams sukursite malonią aplinką, ne taip stipriai pajusite su vaisingumu susijusias problemas. Rujojimo ženklų stebėjimui rinkitės vėsesnį dienos metą arba dar geriau — naudokite elektroninę rujos atpažinimo sistemą.

BE VENTILIATORIAUS NIEKO NEBUS: TECHNINĖS VĖSINIMO GALIMYBĖS

Daugelis ūkių jau naudoja ventiliatorius, o pastaraisiais metais populiarėja vėdinimas vamzdžiais. Vėdinimo sistemos tikslas ir paskirtis yra padidinti oro greitį ir paspartinti oro keitimąsi tvarte. Tačiau, renkantis ventiliatorių ir vietą jam, reikia atsižvelgti į keletą aspektų. Priklausomai nuo veikimo lygio (kW), ventiliatorius reikia sumontuoti atitinkamais atstumais, kad oro greitis virš karvių būtų pakankamas. Skirtingose tvarto vietose vėsinimo poreikis skiriasi. Labiausiai vėsinimas reikalingas laukimo vietoje prieš melžimo aikštelę. Čia karvės laukia stipriai susigrūdusios, laukimo laikas priklauso nuo melžimo režimo. Gyvuliai kaupia karštį ir vėliau po melžimo reikia nemažai laiko, kad gyvuliai atiduotų šią perteklinę šilumą. Oro greitis turi būti pakankamai didelis (iki 8 km/h), kad oras prasispraustų tarp karvių ir „išneštų“ šilumą. Tada reikėtų pasirūpinti užtrūkusiomis karvėmis. Pereinamojo periodo metu karvės turi ėsti be trikdžių, kad laktacijos pradžia būtų sklandi. Tik po to rūpinamasi gyvulių guliavietėmis, tačiau ir čia pirmiausiai rūpinamasi aukšto produktyvumo karvėmis. Kai būti guliavietėse vėl malonu, gyvuliai guli ilgesnį laiką. Išmani valdymo sistema suteikia galimybę reguliuoti oro srautą atsižvelgiant į lauko temperatūrą ir oro drėgmę. Temperatūrai pasiekus 12°C, ventiliatoriai turėtų pradėti dirbti mažu greičiu. Nuo 18°C oro greitis virš karvių turėtų siekti mažiausiai 8 km/h. Jei techninės galimybės leidžia, nuo 22°C prijungiamas ir purškimas vandeniu. Taip išgaunamas papildomas vėsinamasis efektas. Orui sušilus iki 25°C, vėsinimo tik ventiliatoriais vargiai pakanka.

Svarstant įsirengti vėdinimo sistemą, reiktų nepamiršti apskaičiuoti ne tik įrengimo kaštus, bet ir vėlesnes išlaidas elektrai ir sistemos priežiūrai. Prasminga skaičiuoti energijos sąnaudas vėdinimo greičiui vienoje guliavietėje. Vėdinimo sistemos įrengimas laukiamajame prie melžimo būtų pirmasis žingsnis ir efektyviausia priemonė atokvėpį nuo karščio suteikti visoms melžiamoms karvėms.

IŠVADOS

Mūsų praktinių seminarų rezultatai bei tolesnis klimato sąlygų aštrėjimas rodo, kad įvairialypiam karščio streso poveikiui gyvulių sveikatai ir produktyvumui sprendimas dar nerastas. Panagrinėkite situaciją savo ūkyje: Kur yra silpnosios vietos? Kaip galiu pakeisti vadybą kritinių periodų metu? Ką galima optimizuoti pasitelkus inžinerinius ar techninius sprendimus? Galbūt šis straipsnis jums šiek tiek padės rasti atsakymus į klausimus.

Dr. Jan-Hendrik Osmers

RBB stoties vadovas