Be kategorijos

Veršelis kas 500 dienų?

Veršelis tik kas 500 dienų? Ar ilgesnis laikotarpis tarp veršiavimųsi pagerina produktyvumą, gyvulių sveikatą ir vaisą?Naujausias tyrimas Saksonijoje atskleidžia įdomius rezultatus.

MŪSŲ AUTORIAI: Martin Kaske, Vetsuisse-Fakultät Zürich; Georgios Niozas, Tierärztliche Hochschule Hannover; Georgios Tsousis, Aristoteles- Universität, Thessaloniki; Anke Römer, LFA MV, Dummerstorf; Steffi Wiedemann, Hochschule Rhein-Waal, Kleve; IIka Stein- höfel, Sächsisches LFULG, Köllitsch; Heiner Bollwein, Vetsuisse-Fakultät Zürich

Pieno ūkių tikslas buvo ir yra aiškus: kasmet po veršelį. 305 dienų produktyvumas įsitvirtino kaip svarbiausias matas, nusakantis produktyvumo potencialą. Jei karvė užtrūkusi būna 60 dienų, laikotarpis tarp veršiavimųsi siekia metus. Daugelis konsultantų akcentuoja, kad nuo 80-osios laktacijos dienos kiekviena „tuščia“ karvės diena kainuoja pinigus ir tik trumpas laikotarpis tarp veršiavimųsi gali maksimaliai padengti išlaidas. Tad 40 dienų trukmės laukimo periodas laikomas norma.

ILGESNIO LAUKIMO PERIODO TENDENCIJA

Tačiau ar šiandienai tai vis dar tinka? Vis tik žinoma daugybė argumentų, kodėl karvės neturėtų būti sėklinamos jau antrąjį laktacijos mėnesį:Aukšto produktyvumo karvių energijos pusiausvyra dar yra neigiama ir tai smarkiai sumažina sėkmingo apsėklinimo tikimybę. Dėl šios priežasties sėklinimo indeksas vis prastėja, o išlaidos gydymui auga.Ankstyvosios laktacijos metu yra didžiausia su produktyvumu susijusių ligų (pvz., ketozės, šliužo dislokacijos, mastito) rizika. Kuo trumpesnė laktacija, tuo didesnė jos santykinė dalis yra rizikos periode. Čia ir tenka didžiausios išlaidos veterinarui.Ankstyvas apsėklinimas sąlygoja daugiau tokių sutrikimų kaip neaktyvios kiaušidės, cistos ir subklinikiniai gimdos uždegimai, kuriuos reikia gydyti.Kuo anksčiau karvė tampa veršinga, tuo anksčiau ją reikės užtrūkinti — dažnu atveju produktyvumui viršijant 20 kg. Tai didina tešmens uždegimų riziką.Rinkoje per daug veršelių. Tą rodo žemos buliukų kainos. Tad pajamos už parduotą veršelį padengia tik mažą dalį išlaidų karvei. Pertekliniai veršeliai kenkia pieno pramonės įvaizdžiui.Tačiau ilginant laukimo periodą lieka du neatsakyti klausimai:Ar vėliau sėklinant karves jos sklandžiau apsisėklina?Kaip atrodo laktacijos kreivė pratęsus jos trukmę? Nes kokia nauda iš gerų vaisos rodiklių, jei produktyvumas prastas.

TYRIMAS ŪKYJE

Ruppendorf žemės ūkio bendrovėje Saksonijoje mes atlikome tyrimą šia tema. Bendrovėje (vadovas Peter Baling) laikoma apie 1100 karvių, kurių 305 dienų produktyvumas siekia 11488 kg.

Pirmiausiai visoms karvėms buvo atlikta ginekologinė apžiūra 40-ąją laktacijos dieną. Gimdos uždegimo požymių neturėjusios karvės buvo suskirstytos į tris grupes ir joms taikytas skirtingas pasirinktas laukimo periodas (FWZ).

Pirmosios grupės karvės buvo sėklinamos praėjus 40 dienų po veršiavimosi ir pasirodžius rujos požymiams. Antrojoje grupėje buvo laukiama 120, trečiojoje —180 dienų. Visiems gyvuliams, kurie, praėjus 40 dienų po atitinkamo laukimo periodo, nerodė rujos požymių, buvo taikoma hormoninė rujos stimuliacija.

VAISA IR PRODUKTYVUMO PASTOVUMAS

Iki 120 bei 180 dienų prailginto laukimo periodo rezultatai (apžvalga Nr. 1 ir Nr. 2): Ženkliai sėkmingesni pirmieji sėklinimai lyginant su trumpuoju 40 dienų laukimo periodu; Trumpesnis laikotarpis nuo pirmojo iki sėkmingo sėklinimo karvėms, kurios pirmą kartą sėklintos vėliau; Žymiai mažesnis hormoninio gydymo poreikis — beveik kas trečiai karvei su trumpu laukimo periodu ir tik kas dešimtai karvei su ilgesniu laukimo periodu; Pastovesnis karvių su ilgesniu laukimo periodu produktyvumas. Nors laktacijos trukmė grupėse skyrėsi, tačiau kasdienis produktyvumas buvo panašus. Hipotezė: anksti sėkmingai apvaisinus karvę, embrionas siunčia motinos organizmui signalą palaipsniui mažinti produktyvumą; Tendencingai didesnis somatinių ląstelių skaičius laktacijos eigoje, tačiau klinikinių tešmens uždegimų skaičius grupėse nesiskyrė. Ženkliai pastovesnis pirmaveršių produktyvumas lyginant su daugiaveršėmis.

Kaip galima interpretuoti rezultatus? Akivaizdu, kad prailgintas laukimo periodas, siekiant iki 500 dienų trunkančios laktacijos, gali būti naudingas tiek gyvulių gerovei, tiek verslui. Nors buvo galima tikėtis priešingai, tačiau padidėjusi rujojančių karvių dalis bandoje nesukėlė neramumų.

Vis tik ilgesnė laktacijos trukmė tinka ne visiems pieninių galvijų ūkiams:

  • Jei veršelio pardavimo pajamos didelės (kryžminimas, dvigubo naudingumo veislės) ir ženkliai prisideda prie ūkio pajamų, ir toliau reikėtų siekti trumpo laikotarpio tarp veršiavimųsi.

  • Ypatingo dėmesio reikia organizuojant šėrimą: 400 laktacijos dienų perkopusioms karvėms negalima leisti nutukti. Tyrimo rezultatų vertinimas parodė, kad, esant aukštam produktyvumui, tai nėra problema (Apžvalga Nr. 3 ).

  • Ūkiai su prastesne nei vidutine vadyba jokiu būdu neturėtų šių tyrimo rezultatų naudoti kaip „pasiteisinimo“ ir toliau „miegoti ant prastų rodiklių“, negerindami gyvulių laikymo ir šėrimo sąlygų.

KAIMYNINĖS ŠALYS JAU PRIEKYJE

Danijoje ir Nyderlanduose jau intensyviai dirbama prie galimybių ilginti laktaciją. Danija net teikia finansinę paramą tam. Panašu, kad tokie pasvarstymai keliauja per Vokietiją. Bent jau vis daugiau ūkių atsisako siekti kuo trumpesnio laikotarpio tarp veršiavimųsi. Tačiau aišku – kiekvienam ūkiui reikia individualios strategijos, kad atrastų sau optimalią laktacijos trukmę. Tyrimo metu nenustatyta problemų dėl karvių nutukimo prailginus laukimo periodą. Tai gali būti susiję su aukštu (beveik 11 500 kg) produktyvumu.